Kasdien,
nuo pirmųjų gaidžių
lig "Panoramos"
trikojės moterėlės
ant suolelių
lyg vištos ant laktos
sutūpusios
viena kitą paskalom vaišina,
nuoskaudom dalinasi.
Saulei nusileidus
namo klibinkščiuoja,
drebančiom rankom
ramunėles pliko,
sutirštėjusiu medumi saldina.
Tik šventadieniais
vos akinius ant nosies užsidėjusios,
skuba sudžiūvusias lūpas
raudoninti,
žilus plaukus
po išeiginėm skarom slėpti.
Ir kaukši senamadiškais bateliais
visos viena kryptim-
atleidimo
už visas gyvenimo nuodėmes
išklūpėti.