Dūžtantys stiklai. Negyvos gėlės
[jų niekada nepažadina rasa].
Drugeliai, susibadę sparnus stiklų jūroje.
[Nepaplaukiu. ]
Skauda. Stiklas drasko. Plyšta žaizdos.
Kažkada [Lyg niekur nieko. ] gėlės jautėsi saugios už stiklo.
Nelietė pūga. [Svajonės miegojo pūkiniuose pataluose]
Neužsikloja.
Suskilo mėnulis. [Jis nieko negirdi. ]
Pakeliu vieną pusę. Skausmas. [ką galiu pakeisti? ].
Sumedėjau. [Jam jau nebesvarbu, kad aš negirdžiu jo]
Negyvos gėlės trykšta pjuvenom.
Medžiui irgi skauda. Verkia. [Jis gyvas? ]
Ištirpo dangus. [Kas jį pavogė? ]
Kas uždėjo kraujo pančius mano sparnams? [negaliu išskrist]
Kas sudraskė mano kojas[negaliu pabėgt],
subraižė rankas?
Bijau. Bijau tau pasakyti.
[-Sumedėjo gėlės. ]
Tu pyksi. Tu draskysi mane. Tu stengeisi. Aš- ne.
Aš kalta dėl visko. atleisk. atleisk.
Nesugebėjau išsaugoti tavo gelių.
[Jei tu kada nors sugrįžtum]
aš išsaugosiu jų pjuvenas.