Paskutinė eilutė labiausiai viską suprasminanti... :) taip, rudenėjant atsiranda didesnis lapų šlamėjimas, daugiau atsiranda nervingų, murmančių (galėsiu ir aš ką nors pamurmėti), tikėjimas ir viltys ne tiek miršta, kiek jos apiblėsta, ir palengva mes judame žiemos link, kol užmiegame žiemos miegu, o tada pavasarį ima trūkti vitaminų, todėl ir toliau būname murmūs ir girdime besikalančių lapų šlamėjimą, o tikėjimą ir viltį vėl pasiimame nuo lentynos, o kai prisivalgom vitaminų, jau vien tik lapų šlamesys belieka, nuo vėjo... o ką veikti mums tada... tik klausytis... :)