Kas dieną

Lengva tamsos lopšine
Ant šalto jau asfalto
Nebe ašaros papsi -
Dunksi tuščia krūtinė.

Lietus, užmigdęs neramius,
Rūko debesis išsklaidęs,
Permerkęs sapnų vijas,
Atvijo mirusius paukščius.

Sparnais apgaubę, šildė,
Taršytus glostė plaukus.
Balas kedeno tyliai -
Metų gražinti sklendė.

Pametę plunksnas, grįžo.
Rytojaus išsigandę,
Tvyrot pasmerkę vienai,
Mylėt visam paliko.

Pabudusi šaltu smūgiu
Į paryčių purvynę,
Akis delne paslėpus,
Dar kartą leidausi keliu.