Vasaromis pažinojau tokią
šokančių plaukų
laimės pardavėją-
kiekvieną kartą,
grįždamas iš darbo
senelis
nupirkdavo
man zefyrą,
sau loterijos bilietą
ir būdavom-
jis laimingiausias,
o aš laimingesnė.
Vasaromis be senelio
(toks žalingas įprotis)
užeinu šviežios laimės
ir tą rytą,
kai atrodė-
pagaliau paklausiu
pardavėjos vardo
jos nebuvo
(tikriausiai atostogos)
---
negrįžo ir šiai vasarai.
(visai kaip senelis)