vaikystės laukai 22.20

Ką man atneši
Ant temstančio klevų ošimo,
Ant svirplio kojos susipynęs liūdesy...

Trapus it dobile sustingęs lašas
It smilgos pakraščiais išdilęs vakaras
Laukinių  pelinų trepsėjimas
Išnyra mašalų būriais jau susivėlinęs
Į rausvą pėdsaką tolumoje.

It karkvabalis metęs savo kryptį
Skubi paliesti paskutinį kartą
Saulėgrąžą.
Tačiau ar verta?