Kū

Agrastų krūme vietinės reikšmės stebuklas,
Pro Naujininkus deglos katės neša savo kryžių į Jeruzalę,
Tarpkojais iliuminuotais.


Mano traukinys be vairo,
Po vargonais žiogai revoliuciją gieda už gyvus ir mirusius,
Pasipjovę per vasarą.


Drumstos akys – Jordano vanduo,
Mano kibiras tuščias, o degli katinai pasiruošę skandintis ir gerti,
Kol vėliavas ima į dangų.