Iš serijos naktis...

Palangėn dantimis kalena atklydęs lietus.
Pamažu kyla aukštyn mediniu lango rėmu
kol atsimuša į juodą stiklą.
Kraujuojančiom dantenom išpiešęs savo inicialus
krenta žemyn į bedvasę tuštumą prie namo pamatų...

Dieną man rodos, kad medžiai žali.

Naktimis jie virsta neatpažįstama sudžiūvusių rankų raizgalyne,
godžiai laižančia byrančias mėnulio ašaras.
Išsiviepę mėgaujasi svaiginančiu šių poveikiu.
Po medžių skėčiu puotos likučių laukia šiurkšti švininė žolė.
Iš agresyvios virstanti maldaujančia.