kelias

Jeigu rastume savyje bent lašeliu daugiau meilės.
Šiūruojančios nendrės. Viliojimas.
Tik mažas paukštelis atsispiriantis saulei,
                                                  šilumai, gundymui ir
                                                  likęs vienas Oskaro Vaildo princas.
vienas, bet ne vienišas.
Su širdimi - be pulso, be ritmo,
                                kuris veža iš proto kitą širdį,
prigludusią prie tylaus geležinkelio bėgių.
Pralekiantis traukinys, be krypties, be ženklų.
Stojantis stotyse, kur laukia jau kiti ---
važiuos pilnas dienomis, o naktį -
                                                tuščias,
laukdamas kol įkris kokia nabagė žvaigždė, nešanti laimę ir ... (kaip ten sakoma?)
Kitos lauks savo eilės, lauks bilieto į traukinį...
                                                                  laimę.
Dundės arterijomis pastoviu ritmu per rugių, saulėgražų ir vynuogių laukus
(didžiuosius miestus, bažnyčias, varpines ir rūmus)
per nesuskaičiuojamų žmonių gyvenimus
ne vienas.
    Vėjo blaškomos smilgos nulinks atiduodamos pagarbą, ties kelių sankirta sustojusiam garvežiui.

{Jis, kaip Sizifas, nežino, kada baigsis jo darbas, nežino prasmės}

nežino... galinės stoties.
Traukinys su vienu keleiviu..
      {pačiu svarbiausiu, vieninteliu ir pagrindiniu}
                                                  amžiams stos..
jau neturėdamas vilties judėti lietaus barbenimo į stogus ritmu.
  Tik Vienišas. Tik Vienas.