...eik...

Tariau aš Kūrėjui: „Apdovanojai begalę žmonių nuostabiausiomis dovanomis. Vieniem daugiau davei, kitiem mažiau. Bet davei“. Paklausiau aš Kūrėjo: „Kodėl mane nuskriaudei? Kodėl...“.
Kūrėjas susimąstė. „Nurodžiau tau kelią – tu pasukai kitu. Daviau tau galimybę – tu ja nepasinaudojai. Daviau tau jausmus – tu juos apdergei. Nusiunčiau tau angelą sargą – tu jį išvijai. Norėjau, kad mane mylėtum – nusisukai nuo manęs. Toks tu man nereikalingas. Eik savo šunkeliais...“.