X    X    X

Aplinka tą naktį


Ant siūlo kariamas mėnulis,
Siūbuoja aukštyje juodam.
Vaškinę nosį jis teturi...
Ir vaško gėdą sau pačiam.

    X        X        X

      Veiksmas laive

Jis:

Man ši audra balta it sniegas...
Baltesnė už tavas rankas,
Kuriose tyliai šnabžda Dievas,
Kartodamas tas tris maldas.

Ji:

Ak, tos ugninės mano pėdos...
Jų žingsniai degina lynus.
O kad aplink suželtų pievos!
Mes bėgtume lyg per sapnus.

Jis:

Kas kartą atrieda gėla verpeta
Ir rodos mus abu užlies...
Jos akyse mėlynė dega,
It aukuras šventos ugnies.

Buriavimas per baltą audrą...
Kaštoninių šiaudų vėsa...
Mes nekalti, kad vėjas maudžia.
Ir kad naktis mums per ilga...

      X        X        X

      Aplinka tą naktį

Ir kabo paslika puselė,
Net nesulaukus pilnaties.
O vaškas tirpsta trim upeliais,
Varvėdamas iš ištakų nakties.