Skuboti žingsniai ryjant tylą
Veidų tu niekad nematei.
Nurydama skausmingą siūlą
Ariadnė žiūri iš aukštai.
Nemigai ąžuolo tyloj.
Neišgirdai spalvoto ryto.
Išnešdama šiukšles matei,
Dreves krauju drabstytas.
Užsiūk akis bedieviams,
Nukirsk rankas žolėms.
Iškirsto miško plynėj
Vienui viena.. duobė.