Smaloje įklimpęs likimas

Mano smėlio laikrodis byra į viršų
Tavo dienose kabo mėnuo
Mūsų sielose po įkalintą sielvartą
Mūsų naktys apnarpliotos šnabždesių
Violetinio miško šviesose
Įžiūrėdavau tik tavo
Nuvarvėjusio grimo ašaras
Vėduoklių plazdenimu
Jas nuolat džiovindavau
Manąsias gydydavai
Liepdamas rūkyti canna
Lyg taip savo ašaras išrūkyčiau
Sidabrinėmis šukomis
Vis šukuodavau žolę
Stovėdavai apsikabinęs ąžuolą
Lyg tai tave pripildytų
Lyg taip vėl taptum vientisas
O tavo kančią pažindavau
Iš baltų kylančių dūmų
Stiklinio rutulio vizijos
Abiems gniauždavo gomurius
Žinojom, - mes tik parsidavėliai likimui--
Nusikryžiavai
Ant juodų skylėtų užuolaidų
Visų akis užplovė siaubas
Ne mano.
Tik ne mano.
Savąsias
Raudonas, žybsinčias
Slėpiau po juodu vualiu.



04: 38 šiąnakt