Mirties angelas

Ta vakara sedejo ji viena ant nerimstancio upeliuko kranto...
Siandien jos gimtadienis...namas pilnas draugu, pazistamu,kitu sveciu ir ji ne su jais...Karts nuo karto i tamsa nuskrieja jos vardas,bet ji neatsiliepia...
Ant jos keliu nukrenta baltutis rozes ziedlapis.
-Sveikinu su gimtadieniu.
Ji krupteli,bet neatsisuka...nejaucia baimes... Balsas zemas ir svelnus:
-As turiu tau dovana.
-Tu?-nustemba ji,-kokia?
Tik dabar ji atsisuka...Priesais - melynai zalios akys...juodas angelas su smulkuciu rozes ziedeliu...
\'Kur baime?\'-kirba galvoje mintis...
Jis istiesia ranka:
-Einam su manim.
Ji linkteli galva,bet rankos dar neduoda...Ant raudono klevo lapo raitosi juodos raides:
\'Atsiprasau,kad iseiti teko dabar...\'
-Einam...

Ledinis upeliuko vanduo liudnai buciavo balta ranka...rudens vejas zaide tansos papuostuose plaukuose...
Is namo sklido linksmas surmulys,muzika...

Su ja tebuvo juodas varnas,snape laikantis vystancios rozes ziedeli...