Kai pavasarėjant
Žemė ima tižti
Ir iš jos išnyra
Žaluma vaiski
Man per širdį vėlei
Nubanguoja ryžtas
Išskrendu vėl tyrais
Debesų vaikyt
Vėl svajonės mano
Ant kabliuko kimba
Ir nešuosiu krūvą
Spengiančių jausmų
Nebėra jau mamos
Tėviškė, kaip rimbas
Per pečius pasrūva
Kruvinu skausmu...
Iš akių ištrykšta
Krištolinis lašas
Ir jame, kaip perle —
Lūžtanti šviesa...
Kregždele sukrykščia
Laukimu sukrešus
Užvyniotos marlės
Tylinti vėsa...