Vaikyste, išėjai

Grįžtu į gimtą sodžių, senuoju takeliu,
Čia rūtų vainikėlį tau pynėme, menu.
Čia kvapnios, baltos vyšnios žydėjo pakely,
Sūpuoklės gailiai verkė: vaikyste, išeini.

Jazminų baltas krūmas žydėjo prie namų,
Skambėjo linksmas juokas šviesiu paros metu.
Tačiau staiga nutilo skambėjusi daina
Takai visi užžėlė aukšta, šiurkščia žole.

Vaikyste, ko skubėjai išbėgti taip staiga
Sakiau lėtai skubėkim ir džiaukimės diena.
Sakiau dar palūkėkim, pabūkime vaikai.
Sūpuoklės gailiai verkia: vaikyste, išėjai!