Aš palikau savo pirštų antspaudus
Tavo kalendoriuje,
Tik jau nepamenu,
Kuri tai buvo diena...
Tu atėjai, tu neatjojai
Ant balto žirgo,
Kaip žadėjo knygos
Mano taip naiviai palaikytos šventomis...
Tu atėjai taip paprastai,
Priėjai ir paėmei už rankos
Ir nusivedei, ir viskas
Banaliai, kaip filme, man apsivertė žemyn galva...
O visi iki šiol kartoja -
Taip nebūna! Na ką gi, jų problemos...
Manosios šiandien kaip vyšnios skanios
Ir šiek tiek saldžiarūgštės, lyg citrina su cukrumi...
Ir kokia man šiandien graži ta
Salotinė žaliosios citrinos spalva.
Ji žaidžia ant mano kūno,
Kai tu žaidi su manimi...