Pradžios pabaiga

Stypso akmuo vidury pievos,
Iškėlęs rankas,
Ir dainuoja valiūkišką
Paukščių dainušką.

Lauko ramunės ir pienės
Čiulpia ištirpusį ledą.
Išpampusios ir girtos
Jos šoka griuvinėdamos.

Vėjo pirštai drasko įšilusį,
Kvapų orą,
O jo švilpesys prišaukia
Pavasario pabaigą.

Imk ir apglėbki, išgerki
Šitą jausmą šilkinį,
Pilną tyros
Ir naujos nekaltybės.

Tik, žiūrėk, nepadaugink,
Nes po to piestu
Iš meilės atsistosi
Ir apsvaigęs ištiši.


2002 03 25