Kai pynė meilužis tiltą
liaunų vytelių - netvirtą,
ėjai juo neklausus,
ar ilgas jis...
O laikrodis tiksi į pėdas,
žingsnių žvangėjime
vos besigirdintis...
Pažadų jūra
bangomis laižė krantus,
o saulėlydį pasiglemžus
išbarstydavo gintarinius pažadus.
Rinkai, pakrante slinkdama,
tik jie pažirdavo tarp pirštų
į dulkes...
Dar ryto nepamylėta,
šilto prisilietimo,
nušokai nuo tilto,
ir taip jau supuvusio...