MutaVėl žąsys meta plunksnas
ir garsiai šaukia brolius,
rugiai pavėjui plaukia
bangom nubėga tolin.
Vėl atsivėrę šuliniai
išlieja žemėn liūtis
ir gelsta jau žolė
kaip senas atvirukas.
Vėl sutemos artėja ir
vėsos glosto mintį, kai
tarp naktų bespalvių
bandau tave įminti.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2004-08-16 00:36
Blogas komentaras Rodyti?
2004-08-16 22:29
„Ir vėl... ruduo sugrįžta lyg žadėtų niekad nepalikti, auksiniai - atvirutės apvadai... joje lyg ašarų liūtim nuplautas ryžtas bespalviai žodžiai - nebeleis užmigti, įmink, nedidelė juk paslaptis - pažįstami veidai...“ Blogas komentaras Rodyti?
2004-08-16 15:34
Puiku: vėsos glosto mintį ir rimas su tuo gelstančiu atviruku... gražu... man tokie patinka, bet patinka širdžiai, ne protui, kuris sako: vidutiniškas... :)))
Blogas komentaras Rodyti?
2004-08-16 10:40
Gaidys geras produktas. Ypač sriuboj. Pvz (gaidiena su kopūstais). Man tai itin. Šaunus mėginys. Remiu.
Blogas komentaras Rodyti?
2004-08-16 09:14
prastai, žinok, tiek ritmo, tiek rimo atžvilgiu, o ir turinys gaidys, arba tokiu tampa aniems pirmiesiems pavedus
Blogas komentaras Rodyti?
2004-08-16 01:14
Žolė su atviruku man ir labai patiko. Toks labai rudenio nuotaiką perteikiantis eilius.
Blogas komentaras Rodyti?
2004-08-16 00:43
"ir gelsta jau žolė
kaip senas atvirukas". o cia taiklu:) |
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |