Už Jį

Sapnuos klupiu ant kelių,
Atbukusiems stabams aukojų ilgesį,
Išliedama krauju ant jų altorių
Ir laidodama viltį – nebeprisikels.

Gyvenimas supainiotas į šunmazgius.
Į amžinus ir neperkandamus.
Ant riešų rėžiais kruvinais
Širdies skyles skaičiuoju – dar negyja.

Maldos žodžius dėlioju į nebūtį iš nebūties,
Neviltimi dygsniuoju naktį prie nakties,
Atbukusiems stabams meldžiuos
Už svetimą gyvenimą – negirdi.