***

Mano lemtis  -
už trijų žingsnių į kairę
apsimetusi akmens skeveldra
vyniojas it gyvatė
ir laukia mano žingsnių begalinio aido.

----------------------------------------------

Tarp tūkstančių buvau nepastebėta.
Po žemėm kiš jie mano kūną sudėvėtą.

---------------------------------------------

Gimiau tik tam, kad išprotėčiau,
Paklysčiau savo galvoje ir dingčiau.

---------------------------------------------

Man trūksta tiktai prarasto tikėjimo
Sumindyto po kojom antro Prometėjo.

---------------------------------------------

Nebesistenk pamiršt sapnų ir mano ašarų
Ištirpusių minioj manęs nebesupratusių.

------------------------------------------------

Rytojus nieko nepakeis, jei savyje nuskęsi,
Tik gal savo tuštybėje ir mane susirasi.

--------------------------------------------------

Paklydau ten senai ir laukiu grįžtančių varnėnų,
jie mano galvoje paslėpė tavo tikėjimą.

---------------------------------------------------

Nebegalėsiu jau sustot, nes durys užrakintos vakar.
Nėra kelių iš čia atgal. Ar tu tikrai mane surasi?

--------------------------------------------------------