Man nešalta
nors drebulys many
Statistai juda gatve
lyg kariai
atiduoda paskutinę pagarbą
Jie nežiūri į akis
nes jau nebemato mūsų
Mūsų tyloj jie pasiklys
o mes - jų gatvėj.
tenai neberandame savęs
o gal niekad ir neradom...
Šiltas atodūsis
susipynęs su pageltusiais lapais
su rudenio mirtim
su paskutinėm mūsų mintim.
Ištroškusios lupos
Saukia lietaus ir pūgos
ir maldauja šviesos
mažytes šviesos.
Mes skubame
nes per mažai laiko
neskubam tik grįžti
nes nieko tenai nepalikom.