Troškimas

Dar apsaugotus mano akių stiklakūnius
Pripildęs dangiškos žvaigždžių baltumos,
Kūniško ašarų blizgesio
Išleidai mane
Žemiaspalviu drugiu
Iš debesies šilkinio kokono.

Po mano sparnais žemės apvalybė,
Bet žiūriu į žvaigždes
Nusvėręs rožę sunkiais akmenbačiais.
Žvaigždžių stiklakūniai mus kviečia ragauti dangaus!
Mirksiu į dangų žemiaspalviais vokais,
Mano rožė savuosius apleidžia...