Trapiajai sekundei palietus
tik vieną
keistos esaties
ir tako mirties
trupinėlį
(gimusį ką tik)
pavyksta sugrįžti
sentikių Dievui atgal -
taką rugių
į praeitį nebylią
iš naujo atrasti pavyksta ---
O ir visai nebutina eiles deti i siuksliu deze - tai kazkoks nepilnavertiskumo jausmas. Nereikia saves per daug nuvertinti. Aisku, reikia daryti isvadas is kryptingos kritikos, taciau bet kokiu atveju paskutinis zodis visada priklauso tau paciam. Pasaulis yra toks, koki ji isivaizduoji, taigi, koki ji susikursi, tokiame ir gyvensi.
Pastaba - del "sentikiu" Dievo. Kas turima omeny - ar sentikiu-staciatikiu dievas, ar senuju lietuviu? Jei turimas omeny lietuviu senasis tikejimas, tai ji reiktu kazkaip kitaip pavadinti - nes kartojasi tas pat pavadinimas - tai tiesiog maisalyne.