Rytas/Diena/Vakaras

Rytas

Medžių lingavime,
Rytiniam kuždėjime
Pievomis brenda
Vėjo dukra...

Į delną įdėsiu
Mirštančią žvaigždę,
Švelniai sugniaušiu...

Gimsta diena...


Diena

Širdyje nešioju saulės trupinį,
Pienę, šypsančią geltoniu...
Išeinu pasveikint miestą, viltį,
Debesėlį, avele pavirtusį...

Glamonės švelniai vidudienį
Spinduliai, pražydę rojumi,
O juose paniręs vėjas
Lyg plaštakė žais plaukuos...

Su giesme paukštelio sklendžiančio
Žolele virstu laukuos...


Vakaras

Degantis dangus liepsna sustingusia...
Laikrodis nestoja... Jo judėjimas beprasmis...
Žaidžia ašaroj skliautų skaudus spindėjimas,
Skaudus ir kruvinas, tamsėjantis...

Tu išėjai ir aš išeisiu paskui...
Ir nesvarbu, kas aš, kas tu...
Išeisiu palydėjęs kraupią savo saulę
Į tamsumas ir virsiu vaiduokliu...

Kas vakarą dangus krauju liepsnosiąs
Kaip kad liepsnojo iki šiol
Vėl žais vėjeliui tykiai glostant...
Vėl žais, tik ašaroj ne toj...