Senoje bažnytėlėje

Nėra altoriuje avelių. Tiktai šlubas avinas
šešėlį švento Jurgio į kišenę kiaurą bruka.
Vitražo perimetras slysta, nuolankumą lavina.
Vargonai nulipa žemyn pliki. Išjungs mygtuką,

užkimš ausis nata nusprogusia. Jau plaukia angelas
per ostiją į taurę vyno. Dreba šokį žvakės.
Maldaknygėj  paklydo laisvė ir grandinėm žvangina
pradžia vilties. Virš durų sminga prakeikimo šakės

į vainikus erškėtrožių lauke. Lietus altoriuje.
Vėl tampo virvutes malda. Ant kelių klaupia žodis.
Sugrįžtame atgal. Nors kelio nėr. Ir net nenorime.
Žegnoja orą pirštai. Varpą prikelia pabodę

šventoriaus spinduliai. Kampe jau laukia musės priešpiečių.
Kleboniškai sušilo gerklės. Giesmės ieško plyšio.
Klausyklose įstrigo nuodėmės, nesvertos viešpačio.
Iššluojam nerimą, bet laiko ausys navoj kyšo.