Juoksiuos...

Vienuolyne užrakintos mintys,
Pro šaltas grotas jaučiančios saulę,
Kurioje slepiasi svajonė,
Primenanti, kad mokėjau juoktis.

Šalia auga medis,
Nukarpytais voratinkliais į laimę,
Žinantis, kas yra žmonės,
Bet nemokantis susidraugauti su sielomis.

Ten supasi paukštis,
Savo sparnais užklojantis bedugnę,
Kurioje skendi meilė,
Iš gyvenimo priversta trauktis.

Jame plaka širdis,
Dūžiais užpildanti bereikšmį laiką,
Žaidžianti su tikrove
Ir slepianti mėnulio žingsnį.

Širdyje miega viltis,
Tebetikinti, kad dar regės šviesą,
Kurioje džiaugsis gėlės,
Leidžiančios mano sielai juoktis...