akimirkos

truputį kitokios naktys prie vandenyno
tik iš kitos pusės
Viskas ateina. Ateina savu laiku.
Tau dainuoja, o tu nebežinai, ką atsakyt...
Žemės burbulas - nelyg guminis rutuliukas.
Mano sajonės ištirpsta rūke,
susipina ir susiraizgo plaukuose...
Kartais sunku matyti tolį
kai atidžiai žiūri į
auksines žuveles už stiklo...
Gyvenimo ir mirties santykis many
nuolat kinta
ir aš vėl mokausi skaityti žmonių mintis...
Kaskart po akimirką,
po laišką ar šypseną... bučinį ar pažadą...