Melynai nuspalvintos kalendoriaus dienos

*********************************Ketvirtadienio rytas. Gal kokia penkta ryto. Lauke tamsu kaip poliarinej nakty. Ir salta, ko gero. Pabudau susapnavusi tave. Mes kalbejomes telefonu. Ilgai, apie viska. Apie tai, kaip tuoj gersim vyna jaukioje kavineje, apie tai, koki megztini tu devesi ir apie tai tai, kaip dviese valgysim viena tiramisu.

Ir ne zodzio apie ilgesi, ne zodzio apie jausmus, ne zodzio is praeities, ne minties apie tai, kaip mes pagaliau mylesimes. Po ilgu poros menesiu pertraukos.

Kai myli, norisi rasyti. Norisi sakinys po sakinio aprasineti, kaip man patinka tavo tamsus plaukai ir gilios akys, kaip dievinu kiekviena skruosto linija ir kokias aistras manyje sukelia tavo pakile lupu kampuciai. Tie sakiniai tampa nesibaigiančiais, ir beveik nenaudoju skyrybos ženklu, nauju sakiniu neatskiriu didžiosiomis raidemis. Nes… Meilei nereikia skyrybos, meile nepripazista sakiniu, meile...Khm, ko gero, rasant norisi pasivyti mylinčia sirdi, kurios duziai jau gerokai isiverze i prieki.

Deja, zinau, kad šiandien tu neskaitysi elektroninio pasto, o rytoj mano mintys bus jau kitos, todel parsau viena vieninteli sms‘a – „labas is ryto. Sapnavau tave. Siunčiu simta buciniu ir laukiu vieno tikro“.

Tavo atsakymas nuskamba tavo mintyse ir neteisinga linkme pasiustas, manes nepasiekia. O gal as nemoku skaityti tavo minciu. O gal tos mintys per daug svarbios, kad muitininkai jas taip lengvai be užlaikymu praleistu. Vakare, grizdama is darbo, nusiperku roze. Tokia tamsiai raudonais krasteliais ir lyg išblukusiu ziedu. Imerkiu i vaza, stovinčia ant grindu salia lovos, o kalendoriuje užbraukiu dar viena diena.

*********************************Penktadienis. Apie pietus. Suvedu el. pasto slaptažodi ir tarp poros skelbimu randu trumpa tavo laiskeli. Salta informacija: kada ir kur. Prasymas siusti sms, jei veluosiu. Ir trys sutartos raides, reiskiancios: „as susukuosiu tavo plaukus taip, kad jie netrukdytu man liesti tavo kaklo, kad lupos slystu nuogu kaklu zemyn per nugara, kad tu išsiriestum lyg kate , taip pazadindama mane meilei….“

Velnias. Jau geriau tik ta oficiali informacija nei tos trys uzvedancios raides. Visa vakara nerandu sau vietos, norisi myletis. Taip beprotiškai ir be zodziu. Taciau taves dar nera. Vyrai bare, kur jau geriu trecia green apple martini, lyg nujausdami mano gaslias mintis siulosi prisesti. Issikvieciu taxi, kad nuveztu toliau nuo pagundu, nes ketvirtojo martinio lasus, ko gero, jau svetimos lupos laizytu nuo mano isiaudrinusio kuno, glamonėtu krutis ir klitori, bandydamos isiskverbti i mano ertme.

Noriu taves.

*********************************Sestadienio rytas. Gal puse devintos. Pagirtinai ilgai miegojau. Kaltas martinis. Lygiai trys taures be dvieju lasu, likusiu paskutinėje taureje. Garsiai klausausi Yann Tiersen, kad pasijusčiau lyg Paryžiuje, beganti nuo Monmartro laiptu pasitikti taves. Apie tai svajodama valanda praleidžiu vonioje.

Is leto i jau pries savaite  pradeta krauti lagamina deduosi dantu sepetuka, higienos reikmenis. Del visa ko, isimetu pakeli prezervatyvu.

Autobusas. Skaitau nusipirkta nauja Cosmopolitan. Vel tos pacios sapaliones, nors vidury žurnalo ikomponuota fotosesija turetu gundyti ne viena biceli.

Per anksti atsiduriu orouoste. Slampineju, kol galu gale nusprendžiu išgerti puodeli kavos. Ir vos nepaveluoju i registracija. Trys valandos su trupuciu ir as uz poros valandu nuo taves. O gal tu nuo manes. Sustiktume pusiaukelėje, ties pirma valanda. Deja. Ejimas imanomas tik is vienos puses. Keista distancija.

Septinta vakaro. Turėjau laiko, todel is tiesu nubegau paliesti Monmartro turėklu, ir dabar leidžiuosi zemyn, nes pamaciau tave.

Greitai, lyg begdami laiptais zemyn, geriam vyna. Akys nekantraudamos klaidžioja veido bruožais. Kaip seniai juokinau jo akis, kaip seniai jis klaidžiojo ties mano ausimi. Noriu taves. Noriu beprotiskai nuo tada, kai gavau tu triju raidžiu sifruote. Noriu dabar, nes visas penkiasdešimt devynias dienas be taves neleidau sau galvoti apie tai.

O dabar pamazu sukames bucinyje. Is leto, svelniai. Net keista, nes anksciau visuomet skubedavom ir lyg bepročiai draskydavom vienas kito drabužius, kad greičiau megautumemes nuogumu ir aistros siluma bei kvapu. Palengva slenku zemyn, sagstydama melynu baltiniu sagutes, ir, sustojusi kažkur net ne pusiaukelėje, griztu i starto vieta. Po velniu, ar mes pasimylesime sianakt?

*********************************Sekmadienis. Truputi po vidurnakcio. Nes baznyciu varpai skambejo lygiai dvylika kartu. Nezinau, ar mano kunas slapias nuo tavo buciniu ar nuo aistros laseliu. Maza minciu, nes tavo liezuvis svelniai suka ratus aplink mano klitori, pirstai skverbiasi gilyn ir kutena iskilusius taskus. Tu atsitrauki ir buciuodamas bamba, taciau nepaleidamas ranku, kyli aukštyn, as išslystu is po taves ir mėgaujuosi buvimu ant virsaus. Tas noras jausti tave viduje nebe toks stiprus kaip pirma valanda. Megaujuosi tavo kunu, svelniai atsisedu ir leidžiu tau skverbtis i mane. Judesiai, dejones… Palaiminga aimana…Ir dar stipresnis apsikabinimas. Jauciu, kaip prakaito laseliai nubega mano vidine slaunies puse. Siek tiek atsikabinam. Karsta, o po kurio laiko ir vesu.

*********************************Tas pats sekmadienis, taciau jau prasvite. Sapnavau, kad mylėjausi. Su tavimi. Tiesciau ranka paimti mobilu ir parasyti tau sms‘a, bet jauciu tave salia. Geriau pasakysiu tau tai i ausi. Ir dar pasakysiu, kad noriu baltos kavos. Ir taves. Ir tai, kad po savaites lygiai siuo metu as stovesiu orouosto laukiamajame skristi namo, dirbti savo darbo ir braukyti kalendoriuje dienu. likusiu iki naujojo musu susitikimo.