kiekvieną
rytą
dar saulei
nepakilus
jos šnabžda
pamirštų maldų
žodžius
bangpūty
vėjadieni
nepūsk
neširsk
miegok
mes tau
lopšinę
dainuojam
kiekvieną
vakarą
ant kranto
sustingusios
lyg druskos
stulpas
jos laukia
bangpūty
vėjadieni
neklaidink
neskandink
parvesk
juos namo
jau vakarienė
aušta
kiekvieną
naktį
budėdamos
prie jų sapnų
jos tikisi
kad niekad
neateis
rytojus


vilnelė vėl















