Turiu bjaurią ydą – žiūriu į gyvenimą per tamsius (netgi juodus) akinius. Gal todėl man gyvenimas atrodo niūrus ir liūdnas. Kažkas patarė užsidėti ružavus. Bet aš iš prigimties esu eksperimentatorius, todėl nusprendžiau padaryti hibridą – vienas akinių stikliukas juodas, kitas ružavas.
Einu gatve, žiūriu pro juodą stikliuką – lyja, šalta. Mirkt – vasara, šviečia saulė.
Už kampo chuliganas bando iš bobutės atimti rankinę su pensija. Mirkt – žavus jaunuolis padeda bobutei pereiti gatvę.
Banditai banką plėšia. Mirkt – verslininkai lengvatinę paslaugą gauna.
Parke maniakas prievartauja mergaitę. Mirkt – įsimylėjusi porelė saldžiai bučiuojasi.
Mama paėmusi rykštę skalbia bliaunančio vaiko užpakalį. Mirkt – vaikas mamai ant ranku šypsodamasis saldainį graužia.
Prasilenkiu su murzinu dvokiančiu bomžu. Mirkt – solidus džentelmenas „Vesači“ kostiumu.
Niekaip neužsiveda mano fordukas (blin, sena lupena). Mirkt – sėdžiu nuliovam merse.
Piniginė džiova susirgo. Mirkt – „Master gold-as“ ir grynais šimtinių 3 centimetrų storio krūva.
Užeinu į kažkokią skylę suėsti dvokiančio šunainio (hot dogas). Mirkt 5 žvaigdučių restorane, aptarnaujamas 4 padavėjų valgau puskilograminę krevetę.
Šefas iškvietė ant kilimėlio klizmai. Mirk – prezidento įsakas paaukštinti mane pareigose ir algą padvigubinti.
Taip mirksėjau mirksėjau kol...šovė į galvą mintis – gal visai tų akinių nereikia?
Tik kaip gyventi be jokių akinių? Kaip pamatyti pasaulį tokį, koks jis iš tiesų yra?
Bijau, kad nusiėmęs akinius labai nusivilsiu. Arba visai nieko nematysiu. O gal taip ir geriau – nieko nematyti...