.Naktis.

Tylūs atodūsiai slenka naktimi. Sustingę žvilgsniai ir rūko baimė. Kai pasineri į dingstančius dūmus. Ant tavo pečių supasi mėlynais dažais dvelkiantys angelai. Kutena, kai jie sunkiai velkasi tavo oda. Tamsoje tirpsta diena. Viskas keičiasi ir skuba, o tu lieki prie medinio pūvančio laiko. Žiūri į tave. Žiūri į lauką. Kai svajonių paviršius lyg braižomas stiklinis ledas trupa tarp pirštų. Juk žinai, kad mintyse liejasi spalvos. Išblukęs užrašas ant tavo smėlio pėdų. Išėjo. Amžinai. Ir tik smulkiai siuvinėti pirštai vis atkartoja gėlių raštą. Auksinėm gijom tviska džiūstantys nuo drėgmės žiedai. Nusvirusi deganti smilga geriasi į vandenį. Beveik kaip vanduo... Į permirkusią samanų pelkę. Tamsu. Tylūs. Atodūsiai. Slenka. Naktimi...