Ir kai savigraužom suguža menkės,
Aš giminaitiškai plaukiu jų pasitikti,
Nes jos kaip ir aš,
O aš kaip ir menkės
Ir tūkstančius kartų mes
Uodega nuo uodegos,
Pelekas nuo peleko
Skęstam savuos pliauškėjimuos
Menkai teapglėbdamos,
Nes mes juk tik menkės.
Ir mėgstam laumžirgius sprigtais vėdinti,
O po to deramės, kad šauktų mums lietų.
Vienybėj gyvenam -
Paslauga už paslaugą
Menkė už menkę.
O kitokie
Neatveria mums savo žiaunų,
Menkystos mes mat,
Menkystiškos menkės.