R.

Šiąnakt prieš aušrą,
gimstant
paskutiniam rasos lašui,
aš ištarsiu Tavo
vardą...
Ir pravirks dangus,
    visi keliai išnyks,
užsitrauks ežerai
      ir upės.
O mes liksim -
pūvantys šventieji
bėgsim per
      degančias pievas
ir pats dievas stebėsis:
"Kas išleido šiuos du
              angelus iš Rojaus? "

O auštant,
kai tirps paskutinis rasos lašas,
Tu išnyksi prarasto gyvenimo alsavime...
Ir raudantys miškai stebėsis:
"Juk, sako, angelai nemiršta... "