Grietinėlėje nuskendo tyliai,
nepažadindami ramybės,
snaudžiančios minkštame
laike...
Plaukiantis rūkas nepastebėjo,
kad Jų trūko,
nors atsiradusi tuštuma pagavo
jį už skverno norėdama
priversti atsigręžti.
Saldu kaip sapnuose,
varva kažkieno svajonės,
o Jų niekas nepasigedo. Niekam
taip ir neparūpo, kur
nuskendo neištesėti
pažadai.