Veiverių kaimo tragedija, kilusi dėl XXI amžiaus žmonių transporto poreikių padidėjimo...

Veiverių kaime, saulei šviečiant, dvi mažos mergaitės laksto po pievą. Užbėgusios ant kalnelio, mergaitės prisimena, jog tai - Bobų kalnas. Žmonės jį taip vadina todėl, kad senais laikais čia buvo vienintelis kaimo šulinys, taigi visos bobos čia eidavusios.

Veiverių kaime, netoli mergaičių senelio sodybos, telkšojo ežerėlis. Jame smagu būdavo maudytis karštą vasaros dieną. Paaugusios mergaitės mėgdavo šalia jo ir degintis. O jei norėdavo daugiau kūno įdegti, eidavo į aukštų rugių lauką, kur galėdavo gulėti be drabužių. Tačiau netrukus prie kaimo nutiesė automagistralę... Iš pradžių žmonės džiaugėsi, kadangi visiems, kas gyveno palei naujajį kelią, "valdžia" nemokamai skyrė plastikinius langus, kad žmonės nekentėtų nuo mašinų keliamo triukšmo. Neilgai žmonės džiaugėsi - nuo triukšmo ramiai gyventi įpratusių kaimo žmonių plastikiniai langai neapsaugojo. Nesidžiaugė ir mergaitės - dabar jau nebegalėjo lakstyti po pievas beveik be drabužių. O ir Bobų kaimo nebeliko....