Žiema

Sniegas gali palaukti
Pamiršau savo pirštines
Nušluostyk man nosį
Uždėk man batus

Šiek tiek sušylu širdyje
Kai galvoju apie žiemą


Įkišu ranką į tėvo pirštinę
Bėgu
Kur pusnys didesnės
Girdžiu balsą

Privalai išmokti kovoti už save
Nes nebūsiu šalia amžinai


Jis sako
Kai apsispręsi
Kai pamilsi save
Kai apsispręsi
Nes viskas greitai pasikeis

Balti arkliai vis dar miega
Sakau, kad noriu tavęs šalia amžinai

Tu sakai, kad viskas keičiasi

Berniukai būna atrasti, kai žiema tirpsta
Gėlės varžosi dėl saulės
Metai bėga, o aš vis dar čia laukiu
Lūkuriuodama, kur besmegenis lūkuriavo



Veidrodėli veidrodėli, kur krištoliniai rūmai
Bet matau tik save
Slidinėjančią aplink tiesą, kas esu
Bet aš žinau, tėti, ledas plonėja

Plaukai balti
Ir ugnis dega
Tiek daug svajonių
Ant lentynos
Tu sakai, norėjau, kad didžiuotumeisi manim
Aš to visada norėjau..