Vagina

Mūsų kaimo Jonas sulaukęs pavasario,
Išėjo arti.
Taip pasiilgęs plūgo!
Taip pasiilgęs žemės!

Prisilietęs prie pirmosios vagos, Jonas jaudinosi:
„Šiais metais pirma -rupūs miltai! “
Prie antrosios – jau  giliau kvėpavo, - arklio prakaito garą į save vis stipriau traukė.
Kai trečiąją –  vyzdžiai išsiplėtė ir vaizdžiai rodė.
Prie ketvirtos vos kvapą gaudė,
O prie penktosios – užduso, bet vis dar raižė botagu arklį,  pliauškėjo о re:
„Greičiau, greičiau! “, –gynė.

Visa jėga užgulė plūgą –
"Vagina! "
Į tarpvagį krito-
nuo dangaus pasislėpė.