Ant keliuko ar kieme mokyklos,
Gal sode, o gal kažkur aukštai,
Kur su gervėm mano skausmas klykia —
Apdraskytai sielai, apšliaužtai....
Pilkas toks ir toks aštrus kaip plienas,
Kaip srovė iš ledo šaltumos...
Teka šiltos blyškios mėnesienos
Per iškeltus delnus mylimos...
Čia namai pritūpę ir apgriuvę,
Ten keliu pavargėlis praeis...
Sumesti į vieną pilką krūvą
Apdangstyti laiko skarmalais
Mirguliuoja keistas laimės raštas
Ir širdim rašytas ir mintim...
Ligi šiol nemoku dar suprasti
Einančių be atvangos mirtin.


Edvardas












