ilgai tylu.
aš stoviu sau už nugaros
žvelgiu kiaurai save ir nieko nematau
diena savaitė mėnuo metai -
ir niekas nieko.
staiga pribėgu
atrėmęs kopečias aš perlipau save
dabar matau šviesiau -
aiškiau matau, kad niekas nieko.
ir vėl tylu -
aš stoviu prieš save
matau skaidriau kiaurai save
ir bėga laikas.