Esu moteris neturinti sielos. Neturinti vaikų, akla, kai to mažiausiai reikia, ir kurčia, kai to reikalauja sveikas protas. Daktarų diagnozė: teoriškai sveika, praktiškai neištirta. O mano manymu, net daktarai klysta.. Kartais, gal net per dažnai, atrodo, kad turiu angelo sparnus.. tik bėda, kad nemoku jais naudotis. Todėl kartais... Kartais jie slegia.. tempia žemyn. Štai tokia. Moteris, aliumininėmis akimis, drėgnais nuo ašarų plaukais, neapsakomai ištroškusi ir sparnais skraidinančiais žemyn. Įsilipu į stiklainį. JO tvirtos rankos užspaudžia dangtelį... įkvėpiu.. ir bandau atsakyti į klausimą: kiek minučių galima egzistuoti be deguonies?