Grįžulo dainos

Vasaros naktis... Dainos...
Melodingos. Ištęstos. Daugiabalsės.
Šiapus miškelio – moterų,
anapus – vyriškų balsų.
Virš dainų – Grįžulo Ratai...

Kai šiapus baigias „Pasvartyk, antela“,
anapus pasigirsta atsakas „Statyčiau laivelį“; 
„Žydi, klesčia radastėlė“ –  šiapus;
„Oi laukiau laukiau“ –  anapus;
„Sodai, sodai leliumoj“ –  šiapus;
„Šią naktį per naktį“ –  anapus.

Dainos artėjo viena į kitą.
Susitiko miško vidury. Visiškoje tamsoje.
Susiliejo...

Ar žinote, kaip skamba daugiabalsės naktį?
Po Grįžulo dangum?
Nežinote...

Ant peties pajutau jo ranką.
Ji buvo tvirta. Kviečianti pasitikėti.
Liejosi dainos, juokas, šnekos...
Jutau tik, kaip švelnūs jo rankos plaukeliai
kuteno man kaklą.
Per kūną bėgiojo svaigūs šiurpuliukai.

Taip. Šį baritoną išskyriau iš kitų.
Dar jiems dainuojant anapus miškelio.
Nors niekada nebuvau jo mačiusi,
žinojau –
tai Jis...