lacrimosa

grubios rankos
išliejo
taip ilgai ieškotą
amžinybės eliksyrą
tūkstančiai lašų
pažiro
lygiu paviršiumi
nusinešdami
žmonių ašaras

tankios blakstienos
ištarė
tylų ačiū
ir pasipuošė
liūdesio krislu

lyjant
stikliniams rutuliukams
kuprius surinko
žodžius
nešančius ašaras

veidrodinio ežero
dugne
gėrė krištolinį
vandenį
žuvis
o iš jos akių
riedėjo
gyvenimo skausmas...