apie kvailą pasitikėjimą savim:(

Nebeturiu tavęs
Išmėčiau
Prakaitu dvokiančioj kontoroj
Ir pardaviau
Už tvirtą balsą
Kitapus telefono laido
Dabar ieškočiau
Bet pabirai per smulkiai
Ir tavo šukės neblizga
Nepamenu
Berods kadais
Bandžiau tave iškeist
Į blizgančią monetą
Sendaikčių turguj
Į pažadus
Ir į kvietimą kavai gerti
Kuomet kažkas žadėjo pamatą paklot
Pasauliui mano…
Pamečiau tave
Pasitikėjime
Norėčiau vėl nupirkti
Ir VISKĄ sudėlioti į vietas
Bet maža vietos
Pasauly mano
Pasenusiam ir nusišėrusiam VISKAM
Susipainiojau 
Sakydama kad sutinku
Išgerti kavos
Pamišau
Anuomet į puodelį įsiberti cukraus
Pasaldinti tikrovei
Iškeičiau tave
Pasitikėjime
Į juodą kvepiantį gėrimą
Ir nebemoku
Tikėti
Ir pasitikėti
Savimi…
Ir nebemoku
Tavęs atrast iš naujo...