Teorema į folklorą.

Šešiavyrės durys,
taip kvepiančios
viduramžiais,
svaiginančios lyg
moterys ir tiek panašios
į kales, --
mane nugirdė
taurumu,
privėrė švelnumu
ir pakast neleido,
kai miriau-
šešiavyrės durys...

Dviveides laumės,
sapnuojančios pavasarį
ir plaukuose
skandinančios metus
atsidavė pavasariui
nė nesuklusus
rudenio raudoms.
Ir tiek panašios
į mano mūzas,
tos dviveidės,
devynakės laumės
žadėjo kurti su manim
pasaulio pabaigą-
pabėgo.

Trispalvės vėliavos-
suplėšytos po karo
ir tiek panašios į simboliką
rytų, --
maldavo atgailos-
priklaupt, paspausti,
o tada sudegint,
kaip didvyrius
sudeginę žemaičiai
pasiplaut nedrįsę.
Trispalvės vėliavos-
į niekur kelius nutiesusios,
klaidina piligrimus,
albatrosus ir net save,
prieš mirtį paklaidino.