Dar vienas brūkšnelis sąsiuvinyje.
Viena diena mažiau -
smėlio laikrodžiuos mažėja.
Jau seniai sakėm,
kad pasiilgom
jau seniai glėbesčiavomės
ir verkėm iš juoko
nugalėję savo baimes.
Šalia braunasi nesuprastos raidės
apibrėžiančios jausmus,
neužčiuopiamą
jos leidžia palytėti
ir veda akis į apdulkėjusius rėmelius.
Akimirkos sugautos laiko
ir prispaustos stiklu.
Atsidūstu.
Niekada nebus taip kaip buvo.
Bus geriau...


Lakoniška






