Eiva

Eiva. Aš tau parodysiu koralais grįstą jūrą.
Eiva, kol dar sapnus sapnuoja keterų mergaitės.
Eiva, eiva... suskambo šimtąkart pajūry,
Ne! Tai plazdena tūkstančiai žydrų dievaičių.

Nerimastingai plaukia - vėl sugrįžta...
Prieš trylika naktų jų žemėj siausta,
Žydri sparneliai aukso siūlais plyšta,
Dar, rodos, bėgtų..., bet žiūrėk - jau aušta.

Žydrų dievaičių norai putomis išplaukia-
Dar kartą lyžtelt drėgną žemės smėlį.
Eiva namo. Čia niekas nebelaukia.
Melsva žvaigždė į jūrą tyliai nėrė...