Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Žvejas Nikolajus

Šaltą gruodžio popietę, Aleksandras Nikoljevičius Solovjovas, įsikandęs cigaretę, patraukė link užšalusio ežero, iš kurio ne pirmą žiemą traukė nemažai žuvies. Įsisiautėjus stipriam šaltukui, ežeras pasidengė storu ledo sluoksniu. Kiekvienas kaimelio gyventojas žinojo, jog ledui aptraukus ši vandenį, jis niekada neįlūš. Kiek kaimelio atmintis siekia, nebuvo nė karto, jog kažkas paskęstų šiame ežere. Regis, ant ledo  porą karų buvo susilaužęs ranką Miša. Tačiau nepaistant, to, jog šimtą dvidešimt kilogramų sveriantis ir aukštas it dangus Miša, krito stačia galvą į ledo luitą, jis nė nesutraškėjo. Žmonės nesąmoningai tai palaikė ežero ištikimybės ženklu, ir netgi šaltokomis savaitės dienomis, motinos išleisdavo  savo atžalas vienas, čiuožinėti ant jo, nesirūpindamos ir nė nesusimąstydamos apie ledo tvirtumą.
Aleksandras Nikoljevičius Solovjovas nešinas meškerės, sustojo vidury kelio ir pažvelgė į dangų. Pastarasis pranašavo artėjančią pūgą. Debesys kaupėsi į vieną tirštą erdvę, paskui save temdydami saulės spindulius. Netrukus pradėjo kristi snaigės. Visai tokios pat, kokias karpome iš balto popieriaus lapo...
Keista, šį kart ant ledo nesimatė nė vieno vaiko. Gal būt dėl artėjančios audros.- pamanė jis ir užtraukė paskutinį dūmą, ir išmetė cigaretę lauk. Dūmas, kaip niekad Aleksandrui pasirodė saldus. Per ne lyg saldus- sušnabždėjo sau po nosim. Nepaisant to, jog šis keturiasdešimt penkerius metus įkopęs vyriškis mokėjo visus keiksmažodžius, kokius tik galima mokėti, priedo pasišnekėdavo ir sus savimi.
Tačiau ne vienas jis turi tokia charakterio  ypatybę, dauguma čia pasišneka su savimi. Ir tai niekam ne paslaptis, o tik pilka kasdienybė. Moterys išleisdamos savo vaikus kone sau po nosimi sušnabžda būkite geri! Bandydamos rėkti, tačiau ar jie jas girdi? Krykštaujantis ir bėgantys vaikai, nešini sunkių kuprinių, ar jie girdi ką motinos jiems sušnabžda? Rusijoje, kai šaltis kausto viską ką tik gali sukaustyti, ilgai pravertos burnos, o ypač žiemą, niekas laikyti nenori.
Tikiuosi, mano mielas šame, šį syk užkibsi ant tėvelio kabliuko- Žvelgdamas į ledą prabilo Aleksandras ir nusišypsojo it vaikas paslėpęs kreidą nuo mokytojos stalo. Krentančias snaiges lyg iš niekur atsiradęs vėjas, pradėjo nešioti tai į vieną, tai į kitą, puses. Artėjo audra. Dangus apsiniaukė dar labiau.
Būdavo ir baisiau.- pagalvojo Aleksandras ir išlankstė sudedamąją kėdę, paskui įkalė kuoliuką ir pramušė nedidukę skylę lede. Vanduo atrodė tamsus it naktis, o išmušti ledo kraštai buvo nelyginant išskaptuotas medis. Ant kitame ežero krante stovinčio nulaukėjusio medžio šakos atsitūpė varnas ir garsiai sukarkė. Aleksandras pažvelgė ton pusėn, ir pajuto, kaip vėjas nevaldomai stiprėja, vis garsiau ir garsiau staugdamas it vilkas. Jei prieš kelias minutes snaigės tik švelniai glostė jo veidą, tai dabar jos tapo kur kas agresyvesnės ir po savo kojomis klojo viską, ką tik galėjo užkloti.
Tačiau, kaip ir sakiau Aleksandras į tai nekreipė dėmesio, jam buvo gerai kaip yra. Prisidegęs naują cigaretę( per didžiulius vargus, kadangi nespėjus vėjui, kaip reikiant papūsti degtukas užgesdavo it siela išskrendanti iš kūno) užmetė meškerę ir atsisėdo ant savo sulankstomos kėdutės. Spiningą įleido maksimaliai kiek tik leido valas. Rankos šiek tiek įsitempė, tačiau įtvirtinus meškerę į specialų stovą jos atsipalaidavo. Negalima sakyti, jog meškerė buvo labai sunki, tačiau pučiant negailestingam vėjui ir iš visų pusių talžomam Aleksandrui tolygiai įleisti valą reikėjo nemažai pastangų. Po kelių akimirkų jis pajuto, jog kažkas užkibo. Kažkas tikrai ne mažas ir stipriai traukiantis kabliuką savon pusėn. Varnas vėl sukarkė. Aleksandras atsistojo išspjovė cigaretę, ir viena ranka laikydamas meškerę, kita kepurę( jog nenupūstų vėjas) ,,užkirto“ meškerę. Tačiau nepaisant to, grobis vis vien judėjo ir ne ką silpniau. Aleksandrui, žuvies judesiai pasirodė ko ne smarkesni. Nusispjovęs jis atitraukė ranką nuo galvos ir dabar jau dviem rankom  ,,užkirtinėjo “ meškerę.
Što za jab.....?- Vėjo paraginta kepurė užslinko ant Aleksandro akių. Jis paleido meškerę. Apgaubė tamsa. Jis jautė, kaip šaltas it naktis sniegas lenda nosin, gerklėn, po truputį dusindamas.  Žvejas atitraukė kepurę nuo akių ir pamatė, jog iš vandens tekyšo pats galas meškerės. Aleksandras greitu atodūsiu lenkėsi ir paslydo. Žvejas veidu rėžėsi  tiesiai į šaltą ir kietą it asfaltas ledą. Visai taip pat kaip kažkada rėžėsi Miša, tačiau skirtumas tas, jog Aleksandras jau nepajėgė atsistoti. Iš sumuštos kaktos pasruvo kraujas. Fonas pradėjo skleistis nelyginant gėlė į baltą erdvę. Paskui viskas išnyko.. Varnas sukarkė, tarsi neleisdamas vėjui sustoti. Žveją užklojo plona sniego pluta.

***

Saulės spinduliai veržėsi tiesiai į Džeraldo akis, priversdami šiek tiek susiraukti. Pralekiantys medžiai, vėjo gaudimas. Visą tai, taip artima, o kartu taip tolima.-mąstė už vairo sėdintis vyriškis. Šiltas, nertas megztinis pilkos it kakava spalvos kėlė jam nuotaiką, kadangi buvo numegztas jo mylimos žmonos . Artėjanti kalėdinė dvasia pamažu  skverbėsi širdin. Džeraldo žmona išvyko prieš trys savaites į kitą šalį darbo reikalais, tačiau  šiąnakt parskrenda namo. Ant galinės automobilio sėdinės guli nupirkta dovana grįžimo proga. Per radiją užgroja Roxette- ,,The Centre Of the Heart‘‘. Vyriškis pagarsina radijo imtuvą. Muzika  skamba iš ties puikiai, per naujas Pioneer kolonėles, įtaisytas mašinos gale ir priekyje. Pamažu iš dangaus pradeda kristi snaigės Tačiau čia NE RUSIJA čia Deris ir snaigės anaiptol nepanašios į tas kurias matė Aleksandras Nikolajevas . Jos krenta ant langų, o prašvilpiantis vėjas paverčia jas vandeniu ir nugena tolyn. Džeraldas nejučia panyra į transą. Jis prisimena, kaip su žmona pasitiko praeitas Kalėdas. Jos buvo labai šiltos. Pabudęs ryte išgirdo virš galvos skambanti varpeli. Ji virpino žmona. Miegai pamažu išsisklaidė leisdami akims pažvelgti į tai kas gulėjo lovos gale. O gulėjo nemaža dėžutė įvyniota į melsvai margą blizgantį popierių, ant kurio viršaus buvo priklijuotas raštelis. Jis pažvelgė į žmonos veidą ir apkabinęs pabučiavo. Nuplėšęs raštelį jame perskaitė:
Kalėdų senelis niekada nepamiršta mažųjų gerųjų žmogučiu..
Apačioje, parašyta:
P. S manojo Džeraldo nepamiršta taip pat .
Pravėręs dėžutę , viduje rado Megztinį numegztą pačio Kalėdų senelio- jo žmonos.
Būtent dabar važiuodamas automobiliu jis jį vilki ir mėgaujasi, kaip šilti vilnos raštai glaudžiasi prie kūno, ir neapsakomai šildo...
Spidometro rodyklė šokteli nuo 100 iki 140 kmh. Vėjas vis stiprėja, priversdamas vis daugiau snaigių atsimušti į priekinį stiklą. Džeraldas pagarsina radijo imtuvą. Muzikos ritmas pradeda virpinti jo krutinę. Staiga prieš pat lyg iš niekur išdygsta posūkis. Spidometro rodyklė šokteli nuo 135 iki 120kmh. Iš priešpriešos pasirodo sunkaus krovinio vilkikas. Prieš rūkinių žibintų apakintas Džeraldas pasuka vairą į dešinę pusę atleisdamas akseleratoriaus pedalą ir užspausdamas stabdžius. Tačiau jau per vėlu. Krovininio sunkvežimio priekinis buferis atsimuša į 3 Bmw kapotą ir šis it mažas pūkelis paliestas vėjo, lekia nuo skardžio. Tik ne tai.!- jausdamas kaip sukasi automobilis surėkia Džeraldas. Po kelių apsivertimų automobilis guli griovyje. Iš patamsėjusio dangaus sninga kaip snigo, tik gal šiek tiek smarkiau. Girdisi mašinos signalas ir garsiai skambanti muzika. Nuo Džeraldo kaktos nurieda kraujo lašas ir atsimuša į atverstą žmonos nuotrauką, kyšančia iš piniginės, kuri iškrito smūgio metu iš priekinės marškinėlių kišenės. Daina baigiasi...

*
Tuo tarpu visai kitoje vietoje ir kitu laiku aerouoste su didžiuliais lagaminais prie kasos laukia Džeraldo žmona dar nežinanti apie tragišką įvyki 72 Plente, visai netoli judviejų  namų.
Silvija Šypsosi ir nė nenutuokia, jog dabar jos vyrą traukia ugniagesių komandą, iš sulankstyto automobilio. Rankoje ji laiko nedideli krepšelį ant kurio šono užrašyta ,, Laimingų Šv. Kalėdų ir naujųjų metų“. Šiek tiek pasisukusi, už savęs ji mato susikabinusius vyrus ir moteris bei šalia pėdinančius mažus žmogeliukus. Taip ji vadino vaikus. Širdį aplanko šėlstantis noras kuo greičiau grįžti namo ir pulti vyrui į glėbį. Nepastebimai išsipūtęs pilvas byloja apie judviejų meilės įrodymą, kuris turėtų išvysti šį pasaulį po aštuonių mėnesių. Tai būtų pirmasis Silvijos ir Džeraldo vaikutis.
- Jei tai bus berniukas pavadinsime jį Džeiku, o jei mergaitė Marija.-Prisiminė kai vyras tai jai sakė besėdint prie liepsnojančio židinio vėlų vakarą. Džeraldas buvo didelis romantikas. Būtent šia jo savybe nepaprastai susižavėjo Silvija. Kino seanso metu,  bežiūrint filmą nutrūko juostą. Kone penkias minutes mažojoje salėje nutrūkus juostai niekas nė nesukruto. Visi laukė, kol kažkas paims ir nueis pakviesti žmogų atsakingą už filmo rodymą, kadangi jo nebuvo ten kur jis turėjo būti. Tas kažkas kuris turėjo atsistoti buvo Džeraldas. Už kelių eilių priešais jį sėdėjo Silvija. Keli žingsniai, ir koja užkliuvo už kojos. Na, žinote, kaip būna, paima ir susipina. Džeraldas neišlaikydamas pusiausvyros rankomis paliečia Silvijos pečius ir ši krūpteli, paleisdama iš rankų skrudintų spragėsių pakelį. Nosį paliečia aštrokas alkoholio kvapas ir atsisukusi išvysta gražiausias pasaulio akis. Jos buvo šviesiai mėlynos. Tą akimirką įvyko mažas stebuklas, kurį žmonės vadina įsimylėjimu. Toliau Silvija šiek tiek pavedė atmintis. Artėjantis Kalėdų džiaugsmas užgožė senus prisiminimus, artėjančiais šventiniais džiaugsmais.
101 sis skrendantis iš Atėnų į Londoną pakyla 16:45. Dailus Silvijos laikrodis kurį jai padovanojo vyras per paskutines judviejų metines rodė 16 39. Pats laikas keliauti namo- su šypsena veide pagalvojo Silvija. Džeraldas nelabai norėjo išleisti Silvijos, su mažu nykštuku pilve, ir dar taip toli, tačiau ilgai įkalbinėtas pagaliau pasidavė. 
- Ačiū, brangusis, kad supranti.
- Bet prižadėk būti labai atsargi, juk dabar ne tik savęs turi žiūrėti, bet ir šio žmogeliuko,    kuris tūno pasislėpęs tavyje..
- Būtinai, brangusis. Būtinai.
Silvija dirbo Kelionių agentūroje. Švarus darbas, be perspektyvos, tačiau labai gerai apmokamas ir kone amžinas. Ar buvo nors viena diena metuose jog kažkas kažkur nekeliautų? Žmonės ištroškę laisvės. (turtingi žmonės ypač, jie turi pinigų daugiau nei proto ir nori pamatyti kone visą pasaulį po dešimt ar net daugiau  kartų.) O kol gyvuoja laisvės bei pinigų skonis, tol žmonės laimingi ir patenkinti...

*
Denveryje tuo tarpu sklandė kur kas kitokios nuotaikos. Vietinės televizijos kanalo diktorė praneša apie žiaurią avariją, kuri įvyko 72 plente susidūrus sunkvežimiui su lengvuoju automobiliu. Šią laidą žiūri moteris sėdinti ant minkšto fotelio, o šalia zirzia vaikas, jog perjungtų kanalą:
-Mamyte, as noriu pamatyti Donalduką.
-Palauk minutėlę. – Moteris nenuleisdama akių nuo televizoriaus paliečia sūnaus galvą ir paglosto.
Filmuojama iš sraigtasparnio. Rodomas gulintis ant šono sidabro spalvos automobilis. Spalva visai tokia pati kaip Džeraldo- jos brolio.
- Kol kas dar negalime pasakyti, kas vairavo automobilį. Ugniagesiai bando ištraukti kūną iš automobilio. Taip, nepatvirtintais duomenimis vairuotojas mirė. Kameros pamažu pritraukia vaizdą. Automobilyje matosi vyriškio šešėlis.
-Mamyte, perjunk plasau  labai, labai. – Džeraldo sesuo negirdi ką sako jai sūnus. Įtarimų vis daugėja ir daugėja. Dieve, kad tai nebūtu Džeraldas. Dieve, prašau, padaryk, kad ten nebūtų jis.
- Tolimesnę transliaciją matysime po dvidešimties minučių.
Moteris prisidega cigaretę nepaisydama, jog šalia sėdi vaikas.
- Mamyte tu lukai? – su nuostaba veide klausia penkiametis Dianos sūnus.
- Ne, mažuti, mamyte nerūko, ji tiesiog truputi nervinasi.
- O kodėl ?
- Mažuti, būk geras gal galėtum eiti pažaisti į savo kambary. Mamytei reikia pabūti vienai.
- Bet, as maniau, kad paziurėsime Donalduką.
- Mažuti, būk geras suprask mamyte.
- Gelai. – Vaikas atsistoja nuo kilimo prieina prie mamos apkabina ir pabučiuoja į kaktą. Diana atsako bučiniu į skruostą. Durys užsiveria ir ji lieka kambaryje viena. Neatstojantis jausmas, jog tame griovyje guli jos brolis,  priverčia nepastebimai surūkyti kone trys cigaretes iš eilės. Ji paima rageli ir susuka Džeraldui. Regis kitame rago gale nieko nėra , tik be paliovos girdimas signalas pyp.... pyp... pyp.. Liko dvi minutės iki transliacijos pradžios.. Diana žino, jog tuojau sužinos ar  tai ką įtaria yra tiesa. Pasigirsta telefonas.
- Taip
- Jūs esate Diana Nunen ?
- Taip
- Jūsų brolis žuvo avarijoje kuri įvyko šį ryt. Apgailestaujame, skambinome namo, tačiau niekas nekėlė ragelio, tada susukome jums. Dar kartą apgailestaujame.
Taip, Dianos įtarimai pasitvirtino. Moteris paleido telefono ragelį iš rankų, priversdama jį krisi žemėn it kaskadininką šokantį nuo tilto virve. Ašaros užliejo akis, ir pradėjo ristis veidu it rasa lapo paviršium, po šaltos nakties. Dianos kūnas akimirkai tapo nelyginant ledo luitas stovintis vienojoje vietoje. Keli atodūsiai ir ji privertė save pakelti kabanti telefono ragelį. Džeraldą ji labai mylėjo. Nuo pat vaikystės jiedu buvo kone geriausi draugai. Dianai vien nuo minties, jog daugiau niekada nepamatys brolio per odą perėjo šiurpas. Šis metas buvo toks tinkamas kasmetinei šeimyninei išvykai į miškus. Džeraldas, trečiadienį turėjo išsinuomoti mašiną ir visi būtų išvykę. Ką aš pasakysiu Silvijai? Kaip į visą tai ji reaguos? 


2002-11-24 00:53
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 12 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2003-01-26 20:52
SpOoKe
O shnekekit ka norit potencialas bestseleriui amerikoje yra,lietuvoje kazin... nors gal :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2002-12-09 15:58
viena skruzdėlė
ojo...
fenomenalu.
"Debesys kaupėsi į vieną tirštą erdvę, paskui save temdydami saulės spindulius."
...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2002-12-09 09:56
Kraupiai geras zhmogus
(juoko aidas)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2002-12-09 09:55
Kraupiai geras zhmogus
nu faktishkai daba skaitydamas atsakyma verkiu ish juoko. tikrai :) pirma norechiau tamstos paklausti ka gi tu mano parashyto skaitei?:))) antra : akiniu neneshioju :) trechia jei jau apie mano asmenini gyvenima - tai jis labai pilnavertis. o del to kas dar ten tau manyje matosi - tai man bobute kaime siulydavo zhegnotis - mazh pades
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2002-12-07 00:14
MaximuS
,,Kraupiai geras zhmogau, ka Blin po galais cia nusisneki? kas tau dave teise metytis ir cia visaip replikuoti.. as perskaiciau tavo kuryba.. tai tu nieko vertas, tavo viskas ka parasei tinka perbraukti tik per gera vieta ir tai ch..mm... kokioj sibirskoj saly:-)) galvoji cia spangaliosi kaip koks siza ir visi bus laimingi ir patenkinti, baik tu... sura tu ... Galvoji pasauli visi mato taip kaip tu per savo akinius? ar kas? gal jau tau stojasi ir nuleisti neturi kur? tai verciau su mergina pasimylek, nederges kitu darbu... matosi kad tau to truksta... kazkoks daunas ...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2002-12-04 09:25
Kraupiai geras zhmogus
geriasu butu be klaidu ir be nieko .. arba tiesiog nebutu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2002-11-28 01:12
klimbingupthewalls
"snaigės darėsi vis agresyvesnės"
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2002-11-24 16:51
varzha
"Saulės spinduliai veržėsi tiesiai į Džeraldo akis" (c)
"Gaudykit mintį!!!!!" (c)
ačiū, pagavau
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą