*Taip, aš drugelis. Ne, ne vien dėl to, kad esu graži ir visur skraidau. Dar ir dėl to, kad kartais skrendu tiesiai į liepsną. Žinau, aš tau atrodau kvaila, naivi ar tiesiog vargšelė, kuri nežino, ką daro. Nereikia. Nereikia manęs gailėtis. Gailėk savęs, gailėk už tai, kad bijai pakilti ir skristi ten, kur veda širdis.
*Aš tikiu.
*Negalvodama, o jausdama skridau į ugnį. Skaudėjo. Labai skaudėjo. Bet žinojau - tokia kaina - todėl buvo lengviau viską iškęsti.
*Ta diena atėjo, kai jau buvau beveik palūžusi ir nieko nebesitikėjau. O tada stebuklas - liepsna manęs nebedegino, man nebeskaudėjo, liepsna mane šildė - Myliu.
* * *
Aš drugelis - skraidau be vietos ir dalinu viską, ką turiu: šypseną, optimizmą, meilę ir sumaištį mintyse ir širdyje... Nebandyk manęs supančioti. Patikėk, taip bus geriau.